Vidaus tvarkos taisyklės

PATVIRTINTA

VšĮ Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m.  kovo 13 d. vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 5 V (VšĮ Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro  2016 m. liepos mėn. 28 d. vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 39 V redakcija)

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Neringos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Neringos PSPC) –  Neringos savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, teikianti nespecializuotas, specializuotas kvalifikuotas stacionarines ir ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas Neringos savivaldybės gyventojams ir miesto svečiams, kurias teikti teisę suteikia įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija, sutartys su teritorine ligonių kasa ir steigėjo priimti sprendimai.
2. Pagrindinis Neringos PSPC veiklos tikslas – Neringos savivaldybės gyventojų sveikatos atkūrimas ir gerinimas, sergamumo ir mirtingumo mažinimas, priimtinų, prieinamų ir tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
3. Neringos PSPC vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja įstaigos vidaus tvarką, jos darbuotojų, pacientų, jų atstovų ir lankytojų teises, pareigas ir elgesį.
4. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, medicinos normomis, etikos bei deontologijos normomis, įstaigos teisės aktais.
5. Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai. Šių Taisyklių privalo laikytis visi Neringos PSPC darbuotojai ir pacientai. Taisyklės skelbiamos viešai, darbuotojams ir pacientams jos prieinamos susipažinti kiekviename padalinyje bei Neringos PSPC tinklalapyje.

II.  PACIENTŲ PRISIRAŠYMO TVARKA ĮSTAIGOJE

6. Pacientų prisirašymo prie įstaigos tvarką reglamentuoja 2001 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ (Žin., 2001, Nr.96-3400 su vėlesniais pakeitimais).
7. Pacientas, norintis prisirašyti prie įstaigos, kreipiasi į slaugytoją, dirbantį kartu su gydytoju,  pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir užpildo bei pasirašo „Prašymą gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“ (forma Nr. 025-025-1/a).
8. Jei prie įstaigos norima prirašyti nepilnametį asmenį, pateikiamas jo gimimo liudijimas bei jo atstovo asmens dokumentas. Nepilnamečių prašymus pasirašo vienas iš tėvų (globėjų).
9. Užpildęs prašymą gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje asmuo patvirtina suprantąs ir sutinkąs, kad įstaiga tvarkys jo asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą, telefoną, elektroninio pašto adresą, socialinio draudimo numerį bei informaciją apie draustumą, taip pat ypatingus duomenis apie sveikatą. Duomenys bus tvarkomi paslaugų teikimo tikslu.
10.  Pacientas, pageidaujantis gydytis pas kitą gydytoją toje pačioje įstaigoje, pildo “Prašymą gydytis pas kitą pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją” (forma Nr.025-025-2/a).
11.  Gydytojui atostogaujant, susirgus ar keliant kvalifikaciją, apie jį pavaduojantį specialistą prie jo prisirašę pacientai  informuojami jiems atvykus į įstaigą.
12.  Pacientui pasirinkus kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jo asmens sveikatos istorija (forma Nr.025/a) perduodama paciento pasirinktai įstaigai, šiai pateikus “Prašymą dėl ambulatorinių kortelių, vaikų sveikatos raidos istorijų perdavimo” (forma Nr.025-025-3/a).
13.  Asmens sveikatos istorija perduodama per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

III. PACIENTŲ KREIPIMOSI IR REGISTRACIJOS TVARKA ĮSTAIGOJE

14.  Pacientams paslaugos teikiamos pagal išankstinę registraciją, išskyrus būtinąją medicinos pagalbą.
15.  Pacientas gali užsiregistruoti pas gydytoją:
15.1. Atvykęs į įstaigą. Šiuo atveju pacientas savo vizito laiką pažymi prie konkretaus gydytojo kabineto durų padėtoje „Išankstinės registracijos pas gydytoją kortelėje“ (forma Nr. 040/a) arba dėl išankstinės registracijos galimybių kreipiasi į slaugytoją, dirbantį kartu su gydytoju.
15.2. Telefonu. Šiuo atveju pacientas skambina į į jam reikalingo gydytojo kabinetą. Atsiliepusiam darbuotojui nurodo vardą, pavardę, adresą. Pacientą telefonu aptarnaujantis darbuotojas jį užregistruoja „Išankstinės registracijos pas gydytoją kortelėje“ (forma Nr. 040/a) ir suteikia informaciją apie priėmimo datą ir laiką.
16.  Pacientai privalo įsiminti ar užsirašyti  priėmimo pas gydytoją datą ir laiką. Pacientus gydytojai priima tik „Išankstinės registracijos pas gydytoją kortelėje“ nurodytu laiku.
17.  Pacientas, negalėdamas atvykti į priėmimą nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti. Vizitą galima atšaukti paskambinus į gydytojo kabinetą ar atvykus į įstaigą.
18.  Atšaukdamas vizitą pas gydytoją, pacientas gali suderinti kito vizito laiką.
19.  Skubos tvarka (be eilės) priimami ligoniai, kuriems reikalinga būtinoji pagalba.
20.  Jei dėl svarbių aplinkybių gydytojas aptarnauja pacientą ilgiau negu tam pacientui paskirtas laikas, kiti pacientai priimami vėlesniu nei nurodyta registracijoje laiku.
21.  Pacientų priėmime su gydytoju dirbantis slaugytojas yra atsakingas už aptarnavimo eilės reguliavimą pacientų priėmimo metu ir priėmimo be eilės priežasčių paaiškinimą kitiems laukiantiems pacientams.
22.  Į namus gydytoją pacientai kviečia tais atvejais, kai patys negali atvykti į įstaigą: sunkią negalią turintys suaugę ir vaikai, sergantys kūdikiai iki 1 m. amžiaus ir asmenys reikalingi nuolatinės kito asmens pagalbos ir priežiūros.
23.  Gydytojas pacientus namuose aptarnauja ne pacientų priėmimo įstaigoje metu įstaigos vadovo patvirtinta tvarka.
24.  Jei reikalinga neatidėliotina pagalba pacientas į namus kviečiasi greitosios medicinos pagalbos brigadą.
25.  Pagalbiniuose kabinetuose: rentgeno, fizioterapijos, laboratorijoje, procedūriniame ligoniai aptarnaujami su gydytojo siuntimais.
26.  Į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių pacientai hospitalizuojami, kai nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia tirti papildomai.
27.  Siuntimą išduoda gydantis gydytojas.
28.  Ligoniai hospitalizuojami planine tvarka. Pirmumo teisę turi ligoniai, esantys vegetacinėje būklėje, sergantys onkologinėmis ligomis, negalintys savęs aptarnauti ligoniai.
29.             Esant indikacijoms, stacionarinės slaugos paslauga teikiama iki 120 dienų per metus. Paciento gydymo ir slaugos trukmę lemia  objektyvi paciento būklė ir ligos eiga bei sunkumas.
30.  Apie paslaugos poreikį  ir trukmę sprendžia gydantis gydytojas arba gydytojų konsultacinė komisija.
31.  Pacientui pageidaujant, įstaigoje nustatyta tvarka gali būti teikiamos mokamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.
32.  Visi, besikreipiantys į gydymo įstaigą pacientai, turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba neįgaliojo pažymėjimą, pensininko pažymėjimą ar kt.), išskyrus skubiosios neatidėliotinos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atvejus.

IV.  NEMOKAMŲ PASLAUGŲ NOMENKLATŪRA, ASORTIMENTAS IR JŲ TEIKIMO TVARKA

33.  Įstaigoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nomenklatūra ir asortimentas nurodyti įstaigoje išduotoje Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje.
34.  Nemokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos teisės  aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis visiems prie įstaigos prisirašiusiems pacientams, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
35.  Nemokamai teikiamos  asmens sveikatos priežiūros paslaugos:
35.1. Dėl kurių apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sudaryta sutartis su teritorine ligonių kasa;
35.2. Kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, taip pat lėšų, skirtų sveikatos programoms finansuoti teisės aktų numatyta tvarka ir sąlygomis.
36.  Būtinoji medicinos pagalba teikiama visiems pacientams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą ir į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
37.  Įstaigoje teikiamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką bei mastą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915 su vėlesniais pakeitimais).
38.  Įstaiga teikia ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai, privalo sumokėti pagal įstaigoje nustatytą mokamų paslaugų teikimo tvarką.
39.  Mokamos paslaugos teikiamos:
39.1. Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu;
39.2. Neprisirašiusiems prie įstaigos asmenims;
39.3. Kai teikiamos paslaugos, vadovaujantis LR teisės aktais, nepriskirtos prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų nomenklatūros.

V.  PACIENTO TEISĖS IR PAREIGOS

40.  Paciento teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kiti teisės aktai bei šios Taisyklės.

41.  Paciento teisės:
41.1. Pacientas teisės aktų numatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę gauti nemokamas paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, valstybės ar savivaldybių biudžetų, taip pat lėšų, skirtų sveikatos programoms finansuoti.
41.2. Su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis,  informacija apie įstaigoje teikiamas nemokamas ir mokamas paslaugas ir galimybę jomis pasinaudoti pacientai susipažįsta kiekviename padalinyje esančiuose dokumentų aplankuose „Informacija pacientui“ bei įstaigos interneto svetainėje neringospspc.lrv.lt Šių dokumentų išrašai skelbiami visuose įstaigos informaciniuose stenduose.
41.3. Laikoma, kad savanoriškai į įstaigą atvykęs arba į namus pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas davė sutikimą apžiūrai, sveikatos būklės įvertinimui, būtinų neinvazinių tyrimų ir gydymo procedūrų paskyrimui ir atlikimui ir yra susipažinęs su visa būtina ir prieinama informacija jo buvimo ar lankymosi įstaigoje metu, o įstaigos darbuotojai atsakė į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija.
41.4. Prieš atliekant pacientui invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti procedūra. Gydytojas ar slaugytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma turi išaiškinti invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmę, jų alternatyvas, pobūdį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas (nepageidaujami padariniai), kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu.
41.5. Paciento (jo atstovo) sutikimo yra nereikalaujama teikiant būtinąsias medicinos pagalbos paslaugas, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats (dėl amžiaus ar sveikatos būklės) ir nėra galimybių gauti paciento atstovo (jei toks yra) sutikimą taip greitai, kaip tai būtina; taip pat guldant pacientą į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų apsaugoti visuomenės interesai. Priverstinį (būtinąjį) paciento guldymą į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą be paciento sutikimo reguliuoja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Psichikos sveikatos įstatymas.
41.6. Paciento teisių negalima varžyti dėl jo lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų, pažiūrų ar dėl kokių nors kitų teisės aktais nepagrįstų aplinkybių.
41.7. Pacientai turi teisę laisvai pasirinkti (vaikams iki 16 m. ir neveiksniems asmenims parenka tėvai ar globėjai) jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą taip, kaip numato teisės aktai.
41.8. Pacientas turi būti informuotas apie jam paslaugas teikiančio asmens sveikatos priežiūros specialisto vardą, pavardę, pareigas.
41.9. Pacientas, turėdamas siuntimą II-o ar III-o lygio specialisto konsultacijai, gali laisvai rinktis bet kurią šalies ambulatorinę arba stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
41.10. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius gydymo atsisakius. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, suprantamai paaiškindamas specialius medicinos terminus.
41.11. Nepilnametis (nuo 16 iki 18 metų) pacientas, kuris, gydytojo nuomone, gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu turi informuoti nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau, nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.
41.12. Pacientas turi teisę atsisakyti gydymo. Pacientas negali būti gydomas ar jam teikiamos paslaugos prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Pacientas savo atsisakymą patvirtina pasirašytinai asmens sveikatos istorijoje. Atsisakius paslaugų, gydantis gydytojas pacientui ar jo atstovui privalo išaiškinti riziką sveikatai bei perspėti apie galimas komplikacijas.
41.13. Pacientas turi teisę kreiptis dėl netikslių, neišsamių, dviprasmiškų duomenų arba duomenų, nesusijusių su diagnoze, gydymu ar slauga, ištaisymo, papildymo, panaikinimo ar pakeitimo.
41.14. Pacientas turi teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Informacija apie paciento gyvenimą gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.
41.15. Pacientas turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
42.  Paciento pareigos:
42.1. Rūpintis savo ir savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikata;
42.2. Rūpintis savo sveikatos draudimu ir kreiptis į įstaigą tik įsitikinus, kad yra apdraustas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos atvejus), priešingu atveju – už paslaugas mokėti savo lėšomis;
42.3. Vykdyti medicinos darbuotojų nurodymus, įskaitant gydymą, slaugą ir profilaktiką. Pacientui nevykdant asmens sveikatos priežiūros specialistų nurodymų, įstaiga gali atsisakyti teikti pacientui paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą;
42.4. Susipažinti su sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais įstaigos pacientų aptarnavimo tvarką reglamentuojančiais dokumentais ir jų laikytis bei susipažinimo faktą patvirtinti parašu;
42.5. Gerbti kitus pacientus ir įstaigos darbuotojus, pagarbiai ir deramai su jais elgtis, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
42.6. Laikytis nustatytos registracijos ir priėmimo pas gydytojus tvarkos;
42.7. Netrukdyti medicinos darbuotojams vykdyti savo pareigų;
42.8. Laikytis viešosios tvarkos: netriukšmauti, nerūkyti, nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, laikytis asmens higienos;
42.9. Tausoti įstaigos turtą, už jo sugadinimą ar sunaikinimą atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
42.10. Pacientas gydančiajam gydytojui ar slaugos specialistui turi suteikti visą teisingą informaciją apie ankstesnes ligas, operacijas, vartojamus (vartotus) vaistus, sveikatos būklės pasikeitimą gydymo metu, gydymo metodų netoleravimą ir pan., nes tik suteikęs visą išsamią informaciją apie save, pacientas gali tikėtis tinkamo  medicininio gydymo;
42.11. Pacientas atsisakymą apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, privalo patvirtinti raštu. Pacientui atsisakius sveikatos priežiūros paslaugų, gydantysis gydytojas privalo išaiškinti pacientui apie riziką sveikatai, bei perspėti apie galimas komplikacijas;
43.  Pacientui, kuris nevykdo pareigų, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.

VI.  PACIENTŲ LANKYMO, IŠRAŠYMO IR PERKĖLIMO Į KITAS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAS TVARKA

44.  Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius ( toliau – PGS skyrius) teikia pirmines stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai gydymas ir reabilitacija specializuotose ligoninėse yra netikslingas.
45.  Pacientų gydymą ir priežiūrą PGS skyriuje apsprendžia skyriaus vidaus tvarkos taisyklės ir kiti teisės aktai.
46.  Pacientą skyriuje galima lankyti kiekvieną dieną nuo 16 iki 18 val. arba kitu laiku, suderinus su PGS skyriuje budinčia slaugytoja.
47.  Lankytojai įstaigoje su visais įstaigos darbuotojais, pacientais ir kitais lankytojais privalo elgtis pagarbiai ir deramai, netrukdyti personalo darbui.
48.  Lankytojai, nesilaikantys šių reikalavimų, gali būti išprašyti iš įstaigos.
49.  Pacientas, jei jo sveikatos būklė gydytojo nuomone reikalauja papildomo gydymo,  perkeliamas į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą, galinčią suteikti reikiamą pagalbą.
50.  Pacientai iš PGS skyriaus išrašomi:
50.1. Įvykdžius gydymo planą;
50.2. Pasibaigus teisės aktų nustatytam terminui;
50.3. Kai perkeliamas gydyti į kitą gydymo įstaigą;
50.4. Už grubius PGS skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.

VII.  PACIENTŲ SIUNTIMO Į KITAS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAS TVARKA

51.  Jeigu būtina patikslinti diagnozę ar gydymo taktiką, ar pacientui reikalingos stacionarinės paslaugos, teisės aktų nustatyta tvarka gydytojas siunčia pacientą į aukštesnio lygio konsultacines, universitetines ar specializuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos aukštesnio lygio ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
52.  Pacientui sutikus, išrašomas siuntimas, kuriame nurodoma konsultanto specialybė, konsultacijos pobūdis ir tikslas, nenurodant konkrečios gydymo įstaigos. Pacientas gydymo įstaigą gali pasirinkti savo nuožiūra.
53.  Gydytojas, siųsdamas pacientą stacionarinėms paslaugoms gauti, išduoda siuntimą. Siuntime aprašoma paciento anamnezė, būklė, atliktų tyrimų rezultatai, diagnozė, taikytas gydymas bei siuntimo tikslas.
54.  Pacientas, turėdamas siuntimą, gali vykti į rekomenduojamą stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą arba laisvai rinktis bet kurią atitinkamo lygio stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
55.  Pacientui atsisakius stacionarinių paslaugų, gydytojas atsisakymą įrašo į paciento asmens sveikatos istoriją, o pacientas savo sprendimą patvirtina pasirašydamas.

VIII. INFORMACIJOS PACIENTUI, KITIEMS ASMENIMS IR INSTITUCIJOMS TEIKIMO TVARKA

56.  Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, asmeninio pobūdžio informacija yra konfidenciali net ir po paciento mirties.
57.  Informacija apie paciento sveikatą gali būti teikiama pacientui, jo atstovams bei kitiems asmenimis, kuriems pacientas sutinka atskleisti informaciją apie savo sveikatą, taip pat asmenims kuriems tokia teisė numatyta teisės aktais.
58.  Pacientas turi teisę pasirinkti žinoti ar nežinoti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Toks paciento apsisprendimas įrašomas į jo sveikatos priežiūros istoriją, o pacientas pasirašydamas patvirtina savo sprendimą raštu.
59.  Pacientui pasirinkus nežinoti informacijos, ji gali būti pacientui teikiama tik tuo atveju, jei dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims, kilti grėsmė viešajai tvarkai ir saugumui.
60.  Pacientui pageidaujant, jis turi būti supažindinamas su jo medicininiais dokumentais, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia jį gydantis gydytojas ar gydytojų konsiliumas). Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi asmens sveikatos istorijoje. Pacientą su jo medicininiais dokumentais supažindina jį gydantis gydytojas.
61.  Asmens sveikatos priežiūros specialistas teikiantis paslaugą, pacientui pageidaujant, privalo paaiškinti jo padarytų įrašų asmens sveikatos istorijoje reikšmę.
62.  Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams turi būti pateikta jiems suprantama forma. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio paciento ir jo tėvų ar globėjų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio paciento interesus.
63.  Nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo nuomone, gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu turi informuoti nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau, nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams ir jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu nepilnamečiui poliklinikos darbuotojai organizuoja stacionarinių paslaugų teikimą, apie tai turi būti informuojami jo tėvai ar globėjai.
64.  Be rašytinio paciento sutikimo informacija apie jo sveikatą gali būti atskleista:
64.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bei darbuotojams, kurie teikia pacientui paslaugas;
64.2. Nepilnamečio paciento įstatyminiams atstovams, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos suteikimas gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams;
64.3. Teisėsaugos institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika;
64.4. Rašytiniu motyvuotu teismo, prokuratūros, policijos ar kitų valstybės institucijų, turinčių teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti informaciją apie paciento sveikatą, prašymu;
64.5. Po paciento mirties – jo įpėdiniams pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktiniui (partneriui), tėvams, vaikams.
65.  Informaciją, susijusią su įstaigos veikla, teikia įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
66.  Informacijos teikimo pacientui ar kitiems asmenims ir institucijoms tvarką detalizuoja įstaigos vadovo įsakymai.

IX.  GINČŲ IR KONFLIKTŲ TARP ĮSTAIGOS IR PACIENTŲ SPRENDIMO TVARKA

67.  Ginčai ir konfliktai tarp įstaigos ir pacientų sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šiomis Taisyklėmis bei kitais teisės aktais.
68.  Kilus ginčui ar konfliktui tarp darbuotojo ir paciento, pacientas ar jo įstatyminis atstovas gali kreiptis į įstaigos vadovą žodžiu arba raštu.
69.  Priimami ir sprendžiami tik tokie žodiniai prašymai ir pareiškimai, kuriuos galima išspręsti tuoj pat, nepažeidžiant asmens, kuris kreipėsi, kitų asmenų ar įstaigos interesų.
70.  Kai žodiniai prašymai ir pareiškimai reikalingi tolesnio ar detalesnio tyrimo, siūloma tai išdėstyti raštu.
71.  Raštiški   pacientų  pareiškimai, skundai ir pasiūlymai turi būti   pasirašyti, be  to, nurodyti  šie duomenys:  vardas, pavardė ir gyvenamoji  vieta   (arba darbo ar mokymosi  vieta), telefono numeris ar el. pašto adresas ir pridedama asmens dokumento kopija. Jei skundą teikia pacientą atstovaujanti advokatų kontora, būtina pridėti tinkamai patvirtintą atstovavimo sutartį. Nepasirašyti ir be šių duomenų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai pripažįstami anoniminiais ir nenagrinėjami.
72.  Įstaigos vadovas, nagrinėdamas pacientų pareiškimus ir skundus, privalo:
72.1. Išnagrinėti pareiškimo, skundo esmę;
72.2. Atsižvelgiant į gauto pareiškimo, skundo formą, raštu ar žodžiu pranešti pacientams, kokie priimti sprendimai. Jeigu pareiškimas, skundas atmetamas, nurodyti atmetimo motyvus ir paaiškinti tokio sprendimo apskundimo tvarką;
72.3. Analizuoti ir apibendrinti gautus pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, juose pareikštas kritines pastabas, šalinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių pažeidžiamos pacientų  teisės.
73.  Įstaigos vadovas per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų, privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie skundo nagrinėjimo eigą  ar rezultatus.
74.  Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

X.  LIGOS ISTORIJŲ, AMBULATORINIŲ KORTELIŲ IR KITŲ MEDICININIŲ DOKUMENTŲ NUORAŠŲ DARYMO, IŠDAVIMO PACIENTAMS AR KITIEMS FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS TVARKA
 
75.  Pacientui pageidaujant, jam turi būti pateikta asmens sveikatos ar ligos istorija ar kiti jo medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai  iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus turi būti pažymėta ambulatorinėje kortelėje. Asmens sveikatos ar ligos istoriją pateikia gydytojas.
76.  Paciento prašymu, gydytojas privalo paaiškinti pacientui įrašų asmens sveikatos ar ligos istorijoje reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti, paaiškinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar  slauga. Jeigu   gydantis   gydytojas nesutinka  su tokiu paciento pageidavimu, tai paciento pageidavimo pagrįstumą sprendžia įstaigos vadovas.
77.  Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis pagal įstaigoje nustatytus mokamų paslaugų įkainius, būtų padarytos jo medicininių dokumentų kopijos.
78.  Dėl rašytinės informacijos (medicininių dokumentų nuorašų, kopijų) gavimo pacientas kreipiasi į gydantį gydytoją (ar su juo dirbantį slaugytoją) ir užpildo nustatytos formos prašymą.
79.  Pacientas, sveikatos priežiūros įstaigai teikiantis prašymą dėl rašytinės informacijos suteikimo, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl rašytinės informacijos, pateikia savo tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.
80. Pacientui rašytinė informacija pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
81. Tuo atveju, kai įstaiga neturi prašomos rašytinės informacijos, ji apie tai informuoja pareiškėją raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.
82.  Paciento medicininiai dokumentai, jų nuorašai ir kopijos fiziniams ir  juridiniams asmenims  gali būti išduodami tik gavus raštišką paciento sutikimą.
83.  Be paciento sutikimo jo medicininiai dokumentai, jų nuorašai ir kopijos,  gali būti išduodami Lietuvos respublikos teisės aktuose nurodytoms institucijoms, gavus jų raštišką prašymą, kuriame įvardintas juridinis pagrindas informacijai gauti.

XI.  PACIENTO TURIMŲ DIRBINIŲ IŠ BRANGIŲJŲ METALŲ, BRANGIŲ PROTEZŲ IR PINIGŲ REGISTRAVIMO BEI SAUGOJIMO TVARKA

84.  Įstaiga neatsako už pacientų, lankytojų ir darbuotojų asmeninių daiktų, paliktų be priežiūros įstaigos patalpose, saugumą.
85.  Pacientams, gydomiems Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, sudarytos sąlygos perduoti turimus pinigus ir dirbinius iš brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų saugojimui.
86.  Paciento turimi dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangūs protezai ir pinigai (toliau – brangūs dirbiniai ir pinigai) užregistruojami aktu dviem egzemplioriais, kurie turi vienodą juridinę galią. Vienas akto egzempliorius atiduodamas pacientui ar jo globėjui, kitas – saugomas pas Neringos PSPC vyriausiąjį slaugytoją.
87.    Paciento brangūs dirbiniai ir pinigai saugomi Neringos PSPC vyriausiojo slaugytojo seife.
88.    Pacientą išrašant iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus, ar pacientui pareikalavus, brangūs dirbiniai ir pinigai grąžinami, pasirašius akte.
89.    Už pacientų brangių dirbinių ir pinigų registravimą ir saugojimą atsakingas Neringos PSPC vyriausiasis slaugytojas.